- privažinėti
- privažinė́ti 1. intr. DŽ1 daug kur nuvažiuoti, užtektinai važiuoti: Kiek privažinė́ta, [būta] visokių kelionių Kp. Prisejo gi per darbais privažinė́t Trgn. Privažinė́[ja]u po Lietuvą, visa ko regė[ja]u Žln. Mano visur privažinė́ta Mrc. | refl. N: Labai patiko [ekskursijoje], prisižiūrėjom, prisivažinė́jom Krs. 2. intr. Ps, Ėr, Žln dažnai atvažiuoti ar nuvažiuoti: Kur tu privažinė́si tiek toli darban Mtl. Vaikai tura savo vaikus, vargus, ar anie pri tavęs privažinė́s Rdn. Kurgi te privažinė̃s daktarai Slm. Gana privažinė́jau mediniais [ratais] miškan Ad. Aš toli gyvenu, negalėčiau dažnai privažinė́t Krs. | refl.: Balčikonis tai prisvažinė́j[o] pas mumi Drsk. Mana martelė prisvažinė́jo daktarop LzŽ. 3. tr. daug kur vežioti: Tas vyras visur ją privažinė́jo Jrb. 4. tr. važinėjant įsigyti, įsitaisyti: Važinėjo važinėjo ir privažinė́jo tris šimtus skolos Alv. | refl. tr.: Važinėjo Latvijon ir prisivažinėjo latvioką rš. 5. tr. važinėjant suplūkti: Privažinė̃s sniegą, bus geras kelias Ėr. Kol viešiakelio neprivažinė́ja, žvyrius kojas bado Trgn. Privažinėtais keliais lengvai čiuožė rogės J.Avyž. ║ suakėti: Po kartą privažinė́jo Ėr. ║ važinėjant sutrinti, sutrypti: Man labai nesikenčia – privažinė́tų yr dobilų, ataduok man, aš susitvarkysiu Slm. 6. refl. prisičiužinėti: Su čiūžėm kad prisvažinė́jom! Pnd. \ važinėti; apvažinėti; atvažinėti; davažinėti; įvažinėti; išvažinėti; paišvažinėti; nuvažinėti; pavažinėti; parvažinėti; paparvažinėti; pervažinėti; pravažinėti; privažinėti; razvažinėti; suvažinėti; užvažinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.